lėnas

lė́nas, -à adj. (3) J, lė̃nas (4) NdŽ 1. tykus, ramus, lėto būdo, romus: Nieko nėr iš lėno vaiko: visi jį stumdo, pešioja Rgv. Toks lėnas, lepšis mano vyras Pnd. Žaloja až visas lėniáusia karvė Ob. 2. Slk nerangus, nevikrus, lėtų judesių: Žuvis, išimta iš vandens, visai lėnà pasidaro J.Jabl.

lėnaĩ adv.: Skraido lėnaĩ, lėniaũ J.Jabl.

3. neskubus, negreitas, palengva atliekamas: Lėnu tempu būtų tepadarę tik per aštuonias valandas rš.

lėnaĩ adv.: Upelis lėnaĩ teka Pnd. Lėnai rėplioti (skraidyti) rš. Prie smilkinių plaukai auga lėniausiai rš.

4. švelnus, nesmarkus: Klausyk, Jūra! – vėl atsiliepė Ugnis jau lėnesniu balsu Mš. Retkarčiais padvelkdavo šiltas vėjukas, bet toks nedrąsus ir lėnas, kad, rodės, nepasiekti jam net pačių artimiausių, sustingusių vakaro ramybėje kopų rš. 5. nestiprus, silpnas (apie gėralus, vaistus): Lė́nas alus J.Jabl. Lė́nas vynas BŽ518. Uždegimui atslūgus, galima duoti lėnesnių sidabro preparatų P.Aviž. 6. lankstus, liaunas: Kas čia per dalba – lėna kaip balana Trgn. 7. lėkštas, nuolaidus: Slėnyje tyvuliavo ežeras su lėnais krantais P.Cvir. Mums tenka nusileisti gana lėnu nuolinkiu nuo kalnelio rš.

◊ iš lėno iš lėto, pamažu: Iš lėno pučiant, [švilpa] išduoda drūtą balsą LTII107.